vasario 04, 2009

3-oji diena: Gatvės poezija

Dar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės "atostogų" vilkas.
Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Mūsų gatvės mėsinėje
MĖSININKAS: Labas rytas, ponia! Oj, atleiskit pamačiau vežimėlį ir nutariau, kad čia moteriškė, žinot, juk taip dažniau pasitaiko.
T: Matot, pasitaiko ir kitaip.

Itališka kavinė-restoranas, kur lankomės laikas nuo laiko
SAVININKAS: Sveiki, tai šiandiena jūs prižiūrite vaiką?
T: Taip, ir taip dar tęsis du mėnesius.
SAVININKAS: O kaip čia išeina?
T: Tėvystės atostogos.
SAVININKAS: O Jums už tai moka?
T: Šiek tiek, bet nepilnas atlyginimas.
SAVININKAS: Aaaa? Geros dienos.

Briuselio lietuvių vakarėlyje
M: Jau nuo pirmadienio išeinu į darba.
Ponia: O vaikas eis į darželį ar kaip?
M: Ne, liks su tėčiu.
Ponia: O kaip čia? Jums labiau taip finansiškai apsimoka?
M: Ne, tiesiog tėtis pabus su vaiku.
Ponia: Aaaa. Nu taip.

Planuoju šiuos įsimintinus dialogus ir toliau skelbti, manau šie liaudies minties vingių sukūriai gali įkvėpti apmąstymams.

Tegyvuoja rytojus!

2 komentarai:

Upė rašė...

Kazkaip mano jau pusiau mieganti galvele prognozuoja, kad tokiu kasdieniu perliuku dar bus ir bus ir bus...:)) Nes nu vyras ir vaikas - tai cia kaip dvi planetos skirtingose galaktikose:)

Austėja Landsbergienė rašė...

Renaldai, nuostabu. Tiesiog nuostabu.