Prancūzija išgyvena rimtą ekonominę bei socialinę krizę. Lėčiausiai ES auganti ekonomika, biurokratinis aparatas reikalaujantis 50% BVP, didžiulė bedarbystė ir vis didėjantis valstybės įsiskolinimas. Šalyje vis dar yra neįmanoma kalbėti apie globalizaciją bei rinkos ekonomikos dėsnius, nes jie sutinkami masiniais streikais ir realybės skonį praradusia visuomene, kuri nemoka gyventi be valstybės. Dar neseniai degę Paryžiaus priemiesčiai bei susvetimėjusios jaunų emigrantų karta, ieškanti vietos ar savos Prancūzijos atspindi rimtą ir ko gero paprastai neišsprendžiamą socialinės integracijos visuomenėje problemą. Nors šiame aprašyme šiek tiek ir hiperbolizuoju, esu linkęs manyti, kad Prancūzijai šiuo metu reikia "gero diržo", tiek jį susiveržiant, tiek juo save vanojant. O kokius receptus siūlo aukščiausiai nuomonės tyrimo apklausose figuruojantys kandidatai - Sarkozy, Royal, Bayrou.
Sarkozy - grėsmingas "gaulle'istas"
Valdančiosios partijos lyderis, "Chirac'o sūnus neklaužada", daužantis kumščiu į stalą bei žadantys naujos Respublikos aušrą. Patyręs, nuovokus bei charizmatiškas politikas, kuris geba sukelti emocijas kokios jos be būtų. Jis kalba apie ekonominį atsinaujinimą, sunkių priemonių ėmimasį, darbo valandų ilginimą, socialinės gerovės peržiūrėjimą ir valstybės biurokratijos efektyvinimą. Užsienio politikoje aiškiai pasisakantis už tvirtą atlantistinę perspektyvą, bei glaudžių ryšių su JAV palaikymą. Europos Sąjungai žadantis tvirtą pragmatiškumu grindžiamą politinę liniją, Sarkozy ne turi didelio fanų klubo svečiose šalyse, tačiau juk ne kaimynams spręsti...
Royal - cherche la femme...
Dramblių skerdikė, įveikusi amžiną įšalą menančius socialistų partijos politikus, Royal kyla į revoliuciją. Vis tik revoliucingumu galima ir abejoti domintis jos rinkimų programos ekonomine dalimi... Tiksliau, ją palikę politiniai patarėjai drąsiai teigia, kad Royal programa yra nesubalansuotas pažadų maišas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje neišspręs šalį kamuojančių problemų. Žinanti, kad daugiau pinigų reikia išleisti švietimui ir todėl reikėtų atsisakyti antrojo lėktuvnešio, siūlanti jaunus nusikaltėlius siųsti į sukarinto režimo stovyklas Royal vis tik yra naujas socialistų veidas. Nedrįstu vertinti kiek galėtų būti sunku Prancūzijoje moteriai siekti aukščiausio politinio posto, tačiau jos silpnybės teisinamos aplinkui ją puolančiais piktais patinais nesukelia pasitikėjimo. Be to nei kiek kairiųjų prancūzų netrikdo tas faktas, kad Royal vaikų tėvas yra tos pačios socialistų partijos generalinis sekretorius ir dažnai jos kandidatūra siejama būtent su sėkmingu jos partnerio politiniu žaidimu... Neužtikrintas užsienio politikos išmanymas ir Europos institucijų kaltinimas dėl kai kurių šalies ekonominių pasėkmių, nežada žvaigždėtos ateities Europai...
Bayrou - ekstremalus centristas...Trečiasis veikėjas, lyg iš naujo atrastas spaudoje vasario mėnesį Francois Bayrou - kaimo žmogaus, ūkininko ir centristų partijos UDF pirmininko nuotraukos papuošė pasaulio spaudos puslapius. Lyg ir nenaujas, kelis kartus jau sėkmę Prezidento rinkimuose bandęs politikas šį kartą yra naujai atrastas oranžinis vilties projekto Prancūzijai nešėjas. Grėsmingas pro-Europietis, patyręs politinis veikėjas patraukia savo prieinamumu, bei pozicijų subalnsuotumu. Ekstremaliu centristu jį praminęs Financial Times dienraštis teisingai pastebi, kad Bayrou gali būti vidurio kelias, tačiau ar šis kelias nesuklaidins, jei jo partija po mėnesio vyksiančiose Nacionalinės asamblėjos rinkimuose nepajėgs užsitikrinti įtikinamos daugumos. Tuomet bus būtina sudaryti koaliciją, kurti visų jėgų Prancūziją, tačiau ar Prezidentinės respublikos šalyje toks kompromisinis projektas atitinka poreikius?
Lietuva ir Prancūzijos Prezidentas
Manau daugelis Vidurio Rytų Europoje atsikvėps lengviau kuomet ponas Jaques paliks Eliziejų. Po jo taktiško pasiūlymo patylėti, iš ties santykiuose tarp Prancūzijos ir naujųjų ES narių dešimtuko atsirado rimtų pasitikėjimo kliūčių. Lietuvai reikia stiprios Atlantistinės ir pro europinės Prancūzijos. Šalies kurios autoritetą atspindintis vadovas galėtų vienyti Europą, o ne skaldyti ją. Prancūzijos pirmininkavimas ES 2009 antroje pusėje bus lemiamas siekiant paruošti naująją Europos Komisiją, performuoti jėgų balansą Europoje. Galų gale šiam Prezidentui teks atsakyti daugeliui ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, kas gi bus daroma su ratifikuota Konstitucija.
Aiškaus pasirinkimo nėra ir galbūt todėl daugelis vadina šiuos rinkimus vienus mažiausiai nuspėjamais per pastaruosius 50 metų. Vis tik manau, Lietuvai būtų daug parankesnis dešinės arba centro kandidatas. Viena aišku antrame ture tikrai bus Sarkozy, bet kas seks paskui, sužinosime pirmadienio dienraščių puslapiuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą