gegužės 10, 2007

Apie homofobiją ir klaustrofobiją


Žmonės dažnai bijo vienas kito, dėl skirtingų priežasčių ir su besisikiriančiomis pasekmėmis, bet baimė yra. Minia visada buvo persunkta baimės, tačiau būnant jos viduje baimės pavirsta prietarais ir nuostatomis, kurios sąlygoją nepaaiškinamą šaltumą "kitokiems ar kitokioms". "Kitokiems" teko degti inkvizicijos laužuose, žūti krištolinėse naktyse, būti žymimais žvaigždėmis, būti mušamiems už tai kad esi, būti išstumtiems už "normalumo" ribų ir priskirtiems kažkokiam užkrečiamam, labai nuodingam ir dažnai neįšgydomam "kitokumui".

Ši kartą rašau apie gėjus, lesbietės, biseksualus ir transeksualus.

Vakar kolegė darbe man pasakė, kad kai kurie iš šios lytinės orientacijos žmonių yra ligoniai, nes taip Dievas davė, kad neišvystė "teisingo" potraukio priešingai lyčiai ar pojūčio, kad aš esu tas kas tabaluojasi arba ne... Man buvo slogu girdėti tokią nuomonę, bet kaip bebūtų gaila, tokia nuomonė vyrauja didžiojoje daugumoje visuomenės.
Kiekvienas iš mūsų turime teisę rinktis, dantų pastą, marškinėlių spalvą, mėgstamą krepšinio komandą bei lytinį partnerį. Žmonės sako, kad nenatūralus yra tos pačios lyties atstovų ryšys. Tai nuomonė, bet nefaktas, nes naturalu yra tai kas konkrečiam asmeniui atrodo natūralu. Jei man neatrodo natūralus auskarų nešiojimas bamboje aš jo nenešioju, bet man juk tas pats, jei greta esantis kolega mano, kad "pyrsingas" tai kūno menas... Labiausiai juokinga, kai tie patys homofobai - vyriškiai be didelių rūpesčių grožisi televizijoje demonstruojamomis lezbiečių meilės scenomis, tačiau ko gero sudaužytų televizorių pamatę tai darant vyrus...Kodėl?
Kai kuriems atrodo, kad homoseksualai perlenkia lazdą organizuodami savo paradus, nes taip verčia visus išklysti iš doros kelio ir skatina homoseksualumą, ale kodėl nėra daromas moters ir vyro meilės paradas. Vat ir aš klausiu kodėl ne? Kas gali uždrausti grupei bendraminčių susirinkti ir džiaugsmingai pražygiuoti gatve? Juk Murzininkams leidžiama, megztoms beretėms leidžiama, tai kodėl homoseksualams ne?

Mokyklos laikais ir man buvo baisu pagalvoti, kad žmonės gali dažytis plaukus, vertis į nosį auskarus, grįžti namo paryčiais ir išmaukti degtinės butelį neužsikandus, bet juk koks kieno reikalas, jei tau taip patinka, tai pirmyn, tik svarbiausia nepažeisk kitų laisvės.

Mums Dievas davė vieną išskirtinę dovaną - orumą. Žmogaus orumui išnykus, mes esame pasmerkti gyvuliškam gyvenimui.
Nesvarbu kokio dydžio minia tave supa, svarbu, kad žinai kurioje pusėje tu stovi!

Visi skirtingi! Visi lygūs!

3 komentarai:

Tomas rašė...

Nevisiskai su tavim sutinku. Pastaruoju metu vyrauja poziuris, kad visos vertybes yra reliatyvios, apskritai mes nepajegus spresti, kas yra gerai, o kas blogai - nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. stai as ir negaliu sutikti, kad zudyti kuriuo nors atveju yra gerai. zmogaus gyvybe yra vertybe savaime. Priziureti savo tevus tikriausiai irgi yra vertybe? zmogaus teises yra vertybe? tai kodel as, turedamas savus isistikinimus, negaliu spresti, kad gerai yra taip, kaip Dievas sukure? Jeigu gejai ir lezbietes gali tureti kitokia nuomone, kodel as tokiu nebudamas negaleciau irgi jos tureti. Kodel as alkoholizmas yra liga, jeigu ne vienas is alkoholiku to niekada nepripazintu... tiesiog egzistuoja tam tikras bendro gerio supratimas, racionalus protas, kuris skiria kas yra gera, kas bloga, kas normalu ir kas ne.

Mykolas rašė...

Manyciau kad biski netikslumas del tos isskirtines dovanos. Mano supratimu pati isskirtiniausia dovana yra MEILE. Orumas man asocijuojasi su pasiputimu...

Rundudundu rašė...

Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, niekas jos nepagrobs. Dėl to mes sutariame labai be problemų.
Dėl orumo, sutinku, kad žodis orumas lietuvių kalboje yra pilnas oro, kaip koks oro balionas, kuris išsipučia ir išsileidžia, gal nuo to ir siejasi jis mums su pasipūtymu, bet žodis "dignity" anglų kalboje yra verčiamas būtent šitaip. O dėl išskirtinių dovanų, vėlgi nėra juk vienos nuomonės...