Estijai pavydžių ne tų riaušių ir ne įtemptų santykių su Rusija, bet pavydžių jų valdžios, kuri priėmusi sprendimą jo tris kartus nekeičia, kuri nepasiduoda visokioms provokacijoms surengtoms iš Kremliaus, nesistengia pataikauti nei rusakalbiams, nei anglakalbiams kažkieno teisių gynėjams. Tam tikros vertybės, o ne su išlygomis taikomos teisės ir pareigos yra svarbiausia.
Perkelti paminklą estams nepasirodė per vėlu ir po septyniolikos nepriklausomybės metų (negaliu atmesti prielaidos, kad 17 m. jie laukė ir dėl lėtoko nacioalinio charakterio), Lietuvoje tikriausiai nesulauksime, kada bus perlaidotos (palaidotos) visos sovietinės relikvijos - KGB bylutės, klaninis/partinis mąstymas, švogerių valstybės sindromas. Tikriausiai nebesulauksiu, nors dar nespėjau perkopti ir į ketvirtą dešimtį...
Mūsų prezidentas sureagavo tik šeštadienį, gerai, kad bent URM atstovas susitikimo su Estijos ambasadoriumi metu pareiškė, kad tai "Estijos vidaus reikalas". Reikalų vidinių ir išorinių būna visokių, tačiau nepriklausomos demokratinės teisinės valstybės vertybės ir idealai yra vieni. Kodėl gi nepareiškus jiems paramos? Nežinau. Nebesuprantu, kas čia pas mus darosi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą