Sekmadieninio pikniko metu, kažkur už Briuselio grupelė jaunuolių smagiai leido laiką, vienas iš jų užsiminė, kad šiandieną Lietuvoje valstybės diena. Draugija susižvalgė, pasveikino kolega su šia švente ir uždavė nekaltą klausimą, o kokios Lietuvoje šios šventės pažymėjimo tradicijos?
Geras klausimas.
Pirmasis išsprūdęs atsakymas buvo:
- Jokių.
Užsieniečiams sunku suprasti, kaip gali nebūti švenčių tradicijos, bet akivaizdu, kad retas turi omenyje tą faktą, kad Lietuvos valstybingumo istorija, kad ir siekia 90 metų, bet turėjo gan nemenka istorinę skylę, kurioje puikavosi sovietinis nihilizmas ir kolhozinis supaprastinimas. Tuo metu visos šventės raudonavo ir puošėsi kilniais lozungais, kurie prasidėdavo "Tebūnie..." arba "Te visad...". Prisimenu mokykloje jau nepriklausomybės laikais valstybinės šventės vykdavo giedant himną ar susirenkant aktų salėje išklausyti nuklausytų ir nostalgiją persmelktų giesmių. Šventimas mūsuose asocijuodavosi labiau su krepšinio pergalėmis, naujaisiais, religinėmis šventėmis. Liepos 6-oji turi puikią galimybę tapti dideliu įvykiu Lietuvoje, tai viena iš nedaugelio valstybinių švenčių vykstančių vasarą, kuomet žolė žalia, o ir naktis trumpa. Gal todėl daugelyje miestų ir miestelių šią dieną vyksta koncertai. Daukanto aikštėje kariuomenė parodo triukų žygiuodami ir laidydamiesi šautuvais, iššaunamos patrankos, kaukiančios automobilių signalizacijos ir trispalvėmis pasipuošę tautiečiai besidžiaugiantys laisve ir saulėta diena.
Liepos 6 diena, mes švenčiame būdami kartu, šypsodamiesi ir kurdami tradicijas savo buvimu. Tai iššaunančios patrankos sviedinyje, tai plevėsuojančios vėliavėlės pavidale.
Su švente! Su laisvos valstybės gražia švente!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą