vasario 25, 2009

už 16 ir 17 dienas: DĖMĖSIO! Mažyliai lėktuve.

Lėktuvai, mūsų Špokučio kartai, taps kasdiene, itin praktiška ir visuotinai prieinama transporto priemone. Pamenu, kad man pauglystėje galimybė skristi lėktuvu buvo nekantriai laukiama akimirka ir ji buvo apipinta neapsakomo paslaptingumo bei atradimų aureole. Nenuostabu, kad net ir dabar skrydžiai lėktuvu man patinka, o oro uostai tiesiog žavi. Beprotiškai įstabu matyti jų valdymo detalumą, konkretumą, aiškumą ir tą kelionės magiškumą. Bet gal nustosiu apie save... o geriau apie mažuosius keleivius.
Prisipažinsiu. Špokui dar netapus mūsų gyvenimo dalimi, skrydžio pasisekimą vertinčiau pusėtinai jei būtų tekę sėdėti prie mažamečio(-tės). Į kūdikėlius nekreipdavau dėmesio, nes ant jų ir kažkaip nevalia pykti, bet dvimečiai nenuoramos mane retai kada skatino šypsotis... Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, atsiradus Špokui įsijaučiu į vaikučių vaidmenį ir nesuprantu ko gi tie keleiviai taip gūžiasi savo kėdėse, kai pro šalį praeina Mažylis.
Vakar mes su Špokučiu ir M skridome į Ženevą, o šiandieną sugrįžome, tad turiu pašaržavęs keletą keleivių tipažų, kuriais mano akimis galime būti ir mes:
- Ponas Verslininkas
Kostiumukas, kompiuteris ant keliukų, ratiluoti paakiai ir sąsagės. Mėgstu sėdėti priekyje ir pageidautina kitoje užuolaidų pusėje nuo visų "ekonomistų".
5A sėdynėje mane užklupo nelaimė, pora su mažamečiu ant rankų. Užsiklosiu šliubines kelnikes laikraščiu, įbesiu save į monitorių gal nė nepastebės. Kitoms Kalėdoms reikės prašyti BOSE sound ampliefier'io.
- Zanuda
Žė ma pel - Liuk Ba(s)tard. Sėdžiu iš krašto, kad galėčiau kuo greičiau išbėgti iš lėktuvo. Ekonominė klasė nėra taip blogai jei prie vartų užimi startines pozicijas prieš dvi valandas, tada žiūrėk ir laikraščiuką ir geresnę viečiukę gauni, o dar ir suagumo instrukcijas kelis kartus perverti. Ojojoi, už nugaros įsitaisė neprotaujantis gramofonas. Pabandysiu jį pakirsti savo atšiauriu ir pamokančiu žvilgsniu. Jei taip darysiu, kas 5 minutes garantuotai bus didesnis efektas. O kad tėveliai per daug neatsipalaiduotų dar atlenksiu savo sėdynę, kad tik mane nuo jų skirtų didesni atstumas.
- Ekspertė
O kas tas GATE yra? Nu nieka lėktuviuks, pamenu mūsų laikais tai ir tapečiukus ant sienų užklijuodava, nu bet tas modernus stiliuks irgi nieka. A žėk pirma eilė tuščia, gal čia ir prisėsiu sau patogiai, greit išlipsiu... Kokia čia dar Verslo klasė? O mano 28E, a kur tas yr? Nu tu pažiūrėk tokį mažą vaiką ir jau į lėktuvą, nu kokie besarmačiai. O dar ir sauskelnes keičia viešumoj. Kur tai matyta? O kaip jis tą vaiką tąso! Iškvieskit kas nors pagalbą.
- Šypsenėlė
Ir vėl ankstyvas skrydis. Ojoi kaip miego norisi. Ką padarysi... O, žiūrėk koks linksmas mažiukas šalia. Aš jam nusišypsosiu. O, žiūrėk ir jis man šypsosi. Kažin ar neverks visą kelią? Bet nieko, turiu iPod'ą, tai be problemų. O kaip jis linksmai raitosi ir burzgia. Aš jam dar nusišypsosiu.
- Mamos
Petras lauks oro uoste. Vaikai sakė bus išmaudyti ir viskas paruošta mano grįžimui. Koks fainas leliukas. O kiek jam laikučio? O čia berniukas ar mergaitė? Utiutiu tiu tiu. Gal jums padėt?

Neabejotinai būna daug ir kitokių, bet šį rytą turėjom reikalo su Zanuda...kurio vardas iš tikrųjų toks ir buvo Luc Batard, na ir Bastard pagalvojau, bet po to prisiminiau, kad dar prieš kelis metus galėjau būti jo vietoje.

4 komentarai:

Gintė rašė...

super iraselis!:)

Aurimas P. rašė...

:) :) super, linkejimai Spokuciui ;)

Austėja Landsbergienė rašė...

oiiiiiiiiii, kaip juokas ima....

Milda rašė...

Cha cha cha! Daznai tenka skraidyt, nors ir be vaiku, bet visi tipai toookie pazistami! Super irasas!