www.vzinios.lt
Vyriausybė vakar pritarė Ekonominės migracijos reguliavimo strategijai, tačiau darbdaviai dokumente pasigenda realių priemonių verslui skatinti skurdžiausiuose šalies regionuose, kad iš jų žmonės nebėgtų į užsienį. „Šios programos tikslas – pasiekti, kad ekonomikos augimo sąlygomis nepritrūktų darbo jėgos“, - aiškina Vilija Blinkevičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ji priminė, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių 1.000 gyventojų. Kadangi papildomo finansavimo strategijai įgyvendinti ministerijos negaus, ministrė pabrėžia, kad bus skatinama teikti paraiškas Europos socialiniam fondui. Svarstant projektą Vyriausybės posėdyje, premjeras Gediminas Kirkilas prašė atsakyti, į ką galėtų kreiptis ekonominis migrantas, panoręs šiandien grįžti namo? Ar yra bendras telefonas, institucija ar interneto svetainė, galinti pateikti visą jį dominančią informaciją? Deja, ministrė premjerą galėjo paguosti tik tuo, kad bus analizuojama, ieškoma finansinių galimybių tose šalyse, kuriose dirba daugiausia lietuvių, kurti informacinius centrus – juose emigrantas surastų atsakymą į visus jį dominančius klausimus. Peržiūrėti apmokestinimą Darbdavių įsitikinimu, kol skurdžiausiose šalies regionuose nebus sudarytos palankios sąlygos steigti įmones ir plėtoti verslą, ten gyvenančių žmonių skurdas ir emigracija nemažės. Siūlymuose, kuriuos Lietuvos pramonininkų konfederacija vakar įteikė Vyriausybei, raginama į strategijos įgyvendinimo priemonių planą 2007–2008 metams įrašyti, kad skurdžiausių šalies regionų įmonės atleidžiamos „nuo pelno mokesčio mokėjimo tam tikrą laiką (plėtojant verslą)“. Juridiniams asmenims, padėjusiems įdarbinti ir sugrąžinti emigravusius piliečius į šalies darbo rinką, siūloma kompensuoti ir iš dalies padengti jų mokymo ar perkvalifikavimo išlaidas. „Būtina kuo skubiau priimti Verslo socialinių paslaugų įstatymą, pagal kurį socialinių paslaugų teikimą būtų leidžiama įskaičiuoti į sąnaudas pakeičiant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas“, – raginama Vyriausybė. Pasak Dano Arlausko, Verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus, atlyginimas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Ne mažiau svarbus darbdavio siūlomas visas socialinių paslaugų paketas. Vienąkart apsispręsti „Sunku tiksliai numatyti, ką reikia daryti, kad emigrantai sugrįžtų į Lietuvą, tačiau atlyginimų kilimas turi būti ekonomiškai pagrįstas, atsižvelgus į darbo našumą. Atlyginimas nėra gaunamas – jis uždirbamas“, - teigia Rymantas Tamošiūnas, Klaipėdos pramonininkų asociacijos viceprezidentas. Kad dirbantieji gautų didesnes pajamas, Vyriausybei dar kartą primenama apie būtinybę „skubiai mažinti gyventojų pajamų mokestį iki 20%“. Norint išvengti didesnių problemų darbo rinkoje, darbdavių manymu, būtina sujungti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą ir Lietuvos darbo biržą, peržiūrėti jų mokymo bei perkvalifikavimo programas, kad jos atitiktų realius poreikius. Siūloma didžiausių darbuotojų stygių išgyvenančioms statybos, aprangos ir tekstilės pramonės, vežėjų bendrovėms „sudaryti sąlygas darbo jėgą įsivežti iš trečiųjų šalių“. Taip pat peržiūrėti socialinės paramos bedarbiams teikimo sąlygas ir jų pagrįstumą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Dviratis išrastas Valdas Monkus, UAB „IBM Lietuva“, Baltijos šalių integruotų technologinių sprendimų skyriaus vadovas, VŽ yra kalbėjęs (2006 11 16), kad priemonės emigracijai sustabdyti gerai visiems žinomos, ir dviračio išradinėti nereikia. Tai ir „Sodros“ įmokų viršutinė riba, apie kurią investuotojai tiek daug kalba, ir aiškūs planai dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo.„Tiek įmonės, tiek gyventojai turi gerai žinoti, kokios yra perspektyvas, o ne paisyti gandų apie tai, kada ir kiek bus mažinamas gyventojų pajamų mokestis, kad galėtų planuoti savo biudžetus“, - pabrėžia p. Monkus. Komentaras: 
Pritariu poreikiui kalbėti apie grįžimo į tėvynę motyvacijos sukūrimą, tačiau manau, kad reikia sąmoningai suvokiant situaciją pripažinti, kad grįžti dar per anksti ir masinio grįžimo nepakeltų nei darbo rinka, nei socialinė, o gal net ir politinė sistema. Reikia ruošti pagrindus bei motyvacinius dirgiklius reinvestuoti uždirbtus pinigus į Lietuvą, norėtusi matyti didėjančius atlyginimus, bet vėl gi atlyginimai ne vien gerais norais auga, tam kad taip nutiktų reikalingos mokestinės lengvatos, o galiausiai fiskalinė tvarka irgi visiškai nepakenktų. Nesinorėtų gyventi šalyje, kur kiekviena įmonė daro viską, kad tik mokesčių sumokėtų mažiau ir pelno pasidarytų daugiau. Šis noras yra suprantamas, tačiau nesuprantamos įstatymų leidėjų intencijos sudaryti sąlygas tokiai veikai egzistuoti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą