Faktai apie Moldovą
Įsprausta tarp Rumunijos ir Ukrainos 34000 kvadratinių kilometrų dydžio neturinti prieities prie jūros, beveik neturinti naudingų iškasenų ir pagrindine pramonės šaka laikanti žemės ūkį, su visais 4 300 000 gyventojų statistikoje, bet ne realybėje glūdi Moldova. Šalis yra parlamentinė respublika, bet absoliuti dauguma parlamente priklausanti komunistams realiai visas vadelės atitenka komunistų lyderiui šalies prezidentui Vladimirui Voroninui.
Manau Moldovą visada reikia matyti iš platesnės perspektyvos, kokia šalis yra dabar ir kokia ji buvo anksčiau. Vardan akiračio praplėtimo ar bendro Moldovos vertinimo verta apsilankyti ir Padnestrės separatistiniame regione save pavadinusiame - Padnestrės Socialistinė Moldovos Respublika. Moldova nėra vien tik kalvota vyndarių šalis su gražiais peizažais, tai ir šalis kurioje skurdas yra skaudi kasdienybė, prekyba žmonėmis vis dar nesuvaldyta ir emigravusieji tautiečiai ekonomiką ir bendrapiliečių kišenes per metus papildo milijardu eurų.
Apie emigracija jos priežastis ir jos sustabdymą
Moldova atgavusi nepriklausomybę 1991 ir viešai pasvarsčiusi galimybę prisijungti prie valstybės kuri taip nemanė galiausiai įsivėlė į karinį konfliktą, kurio pasekoje įsikūrė liūdnai pagarsėjęs Tiraspolio režimas, palaikomas Rusijos finansuojamos "taikdarių" su automatais misijos. Padnestrėje sukauptas visas Moldovos ribotas industrinis potencialas atitinkamai atiteko į svetimas rankas, tad ekonomikai stabilizuotis ir klestėti prielaidų nebuvo ir jų vis dar maža. Ko gi ėmėsi Moldovos gyventojai norėdami išgyventi, manau veiklą galima būtų sugrupuoti į keletą sektorių:
- ėmėsi politikos, o tai atitinkamai reiškė verslo likučių nusavinimo bei valstybinio aparato resurso pajungimas asmeninei naudai
- grįžo prie žemdirbystės nes tik taip galėjo sau užtikrinti bent kokias pajamas.
- migravo į Europos Sąjungą
Ko gero labiausiai išreikšta ir politiškai svarbia grupe tapo išvykusieji. Moldovos piliečiai atrado prieglobstį Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, lotyniškos rumunų kalbos šaknys jiems suteikė galimybę greitai prisitaikyti prie kalbos ir kultūros svečioje šalyje. Moldavų diaspora plėtėsi ir šiuo metu kai kuriai vertinimais siekia vieną milijoną. Išvykusieji nenutolsta nuo savo artimųjų ir kas met prisideda prie jų gerbūvio.
Migracija kaip žinia lazda turinti du galus ir viename iš jų yra ištuštėję kaimai, paliktos fermos, sugriautas pasitikėjimas galimybėmis šalyje. Šalies elitas kalba apie emigraciją kaip problemą ir aiškiai identifikuoja, kad jos nekontroliavimas ir tolesnis nevaldymad turės skausmingų priežasčių valstybingumui. Dar vienas išvykęs milijonas, paliktų namuose tik pagyvenusius žmonės ir vaikus. Vaikų namai pripildyti vaikų kurių tėvai išvyko uždarbiauti į Europą, o jų močiutės nebesugeba jais tinkamai pasirūpinti. Vienintėlis atsakas į šią galimai probleminę sritį būtų vykdyti liberalias reformas, kurti pasitikėjimą valdžios struktūromis, kovoti su korupcija, tačiau komunistai atsargiai vertina vakaruose pasisvečiavusių tautiečių sugrįžimą. Ko gero neveltui yra manoma, kad sugrįžę moldovanai išreikštų savo politinę valią balsuodami "kitaip" nei tai daro senukai, nepalaužiama komunistų rinkėjų bazė. Ko gero verta pripažinti, kad opozicija nors ir suvokia, emigrantų balsų reikalingumą, vis dar neturi realių receptų kaip tokį sugrįžimą racionaliai pagrįsti, juk be saulės, gero dirvožemio dar reikia teisinės valstybės, reikia nekorumpuotos valdžios, tuo tarpu šios perspektyvos horizonte vis dar nematyti.
Apie opozicijos svajones ir kodėl geriausia alternatyva yra komunistai
Daugelis sutiktų opozicijos veikėjų nedviprasmiškai teigė, kad komunistų laikai eina į pabaigą ir jau greitai demokratinėms jėgoms pasiseks nuversti Moldovą uzurpuojančią partiją. Šis optimizmas yra paskatintas ką tik šalyje įvykusių savivaldos rinkimų kur komunistai patyrė pralaimėjimą ir prarado didžiulį skaičių mandatų vis tiek išlikdami didžiausia politine partija šalyje. Demokratinių jėgų Moldovoje žemėlapis išsidriekia nuo kairės iki dešinės ir šiuo metu siekia bene dešimtį partijų, didesnių ir mažesnių, bet kaip ten bebūtų nerandančių kelio į vienybę. Aliante Moldova Noastra (AMN) būdama didžiausia opozicine grupe vienija dalį smulkesnių partijų ir siekia save išskirti kaip demokratinių jėgų vienijimosi platforma, tačiau jos lyderis p. Urechean labiau primena valdžios netekusį ir nuskriaustą nomenklatūrininką, nei veržlų ir modernų politiką. Aljansai ir koalicijos Moldovoje trapus dalykas, o ir pačios partijos ne visada sutalpina kelis nebūtinai tą pačią nuomonę turinčius politikus. Opozicinėms partijoms verta susirūpinti, nes komunistų nedviprasmiškos užuominos apie procentinio barjero patekimui į parlamentą pakėlima nuo 4% iki 8% dramatiškai pakeistų šalies politinį lauką. Parlamentas susitrauktų iki daugiausiai 5 partijų, iš kurių komunistai jau dabar turi bendradarabiavimo patirties su dviejomis jėgomis. Taigi viltys, kurias opozicija puoselėja į 2009 parlamento rinkimus gali žlugti.
Sunku spelioti kokia būtu valdžia jei Voroninas ir jo komunistų partija būtų patraukti iš užimamų pozicijų, bet apžiūrėjus ir atidžiai paanalizavus opozicijos padėtį galima drąsiai teigti, kad komunistai su visais jų minusais šiuo metu yra stabiliausia politinė struktūra, kuri jei ir negali įvesti kokybinio pokyčio šalyje, bent jau nesudaro kliūčių ekonomikai plėtotis, nors ir tik prekių importo muitų ir emigre turtų sąskaita. Smulkus verslininkas Kišiniove nesenai prasitarė, kad komunistai atėję į valdžią padarė du gerus dalykus, pirma, susidorojo su organizuotu nusikalstamumu, antra, leido smulkiam verslui plėtotis, o stambaus verslo Moldovoje ir taip su žiburiu nesuieškosi.
Perskaičius šį straipsnį gali pasirodyti, kad blyškios nuotaikos vyrauja saulėto Kišiniovo padangėje. Iš tiesų skurdas, ekonominė stagnacija, politiniai suvaržymai, spaudos kontrolė, sausros padariniai nesukuria gražaus peizažo, vienaip ar kitaip jaunoji karta vis dar tiki į kitokios ateities galimybę. O kitokia ateitis yra siejama su Europos Sąjunga. Man kyla tik viena abejonė, kiek žmonių Europos Sąjungoje tiki Moldovos ateitimi ir kiek iš jų žino šios valstybės padėtį žemėlapyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą