Kopenhagos oro uoste, teko akis į akį susidurti su globalizacijos rezultatais. Valstybinės vėliavos spalvomis pasipuošusi šnekučiavosi Norvegijos kriketo komanda. Šioje šiaures valstybėje kriketas neturi gilių tradicijų, bet emigrantų iš Indijos, Pakistano, Bangladešo bei Šri Lankos tarpe tai sportas numeris vienas. Gal todėl nieko neturėtų nustebinti, kad Norvegų kriketo rinktinę sudarė, ne blondinai vikingai žydromis akimis, o antrosios kartos migrantai mylintys šį sportą, bet žaidžiantys iš visos širdies už savo valstybę, kurioje gimė ir gyvena.
Nesenai teko skaityti trenerio Garasto komentarą, kad Lietuvos krepšinio rinktinėje naturalizuotų žaidejų nebus ir jo išreikšta nusivylimą Rusijos krepšinio federacijos sprendimu įtraukti keletą natūralizuotų amerikiečių žaisti Rusijos rinktinėje. Atrodytų profesionalo pareiškimas, turėtų būti suprantamas, nacionalinio sporto plėtros kontekste arba lietuviškos krepšinio mokyklos stiprinimo tikslais, bet ar negalima būtų čia įžvelgti nedidelį ksenofibijos želdinėlį. Gerbiamas treneris, neabejoju yra kosmopolitas ir savo pareiškimu nenorėjo ir nesiekė nieko užgauti. Bet tuo metu kai rasistiniai išpuoliai prieš mūsų šalyje gyvenančius juodaodžius padažnėjo ir suįžūlėjo, manau trenerio mintys gali būti nesuprastos.
Norom nenorom kyla mintys ar mes esame pasirengę priimti "kitoniškumą", ar esame linke atmerkti akis ir suvokti, kad Lietuvoje gali ir gyvens įvairiausiu rasių, kultūrų ir tikėjimų žmonės? Ar sugebėsime lietuviu vadinti kitos religijos, kitos rasės žmogų?
Visai nesenai vienos diskusijos metu, kolegijos dėstytoja manęs paklausė: "Kaip jūs manote ar musulmonai iš viso nori integruotis? Jie juk gyvena savo bendruomenėse, išpažįsta kita tikėjimą, vargu ar galima kalbėti apie integravimasi."
Sunku vienareikšmiškai atsakyti, bet viena aišku, integracija tai ne vienpusio eismo gatvė. Mes negalime tikėtis, kad integracija reikš suvienodėjimą, musulmonai netaps krikščionimis, o užsidarymas į bendruomenę, gali būti susijęs su tradicijomis, tiek pat kaip ir su daugumą atstovaujančios bendruomenės atvirumu. Lietuvoje reikia dar labai daug padaryti, tam kad savoka - visi skirtingi, visi lygūs taptų realybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą