MUS RASITE ČIA!

Dėl tam tikrų techninių neskladumų blogspot.com sistemoje iškraustome visą blogą į wordpress sistemą.

Mus rasite:

www.timeslt.wordpress.com

Lauksime Jūsų apsilankymų.

RV

21 diena: Kiek kainuoja...?

Savaitgalis buvo dėkingas ir kampanijos idėjos plėtros kontekste. Dėka išmintingų kolegų ir įdomių pokalbių prie alaus, manau, išsirutuliavo pirminė kampanijos koncepcija. Kiek suprantu, ji nėra nauja, bet kaip ten bebūtų niekada dar neįgyvendinta, tad ir originali idėja.

Mintis
Sistemiškai paviešinti, kokio dydžio kyšį tenka mokėti norint:
a) patekti į darželį/mokyklą
b) operuotis širdį/koją/ranką/kepenis/smegenis - viską, ką galima pjauti, kirpti ar kitaip kaip chirurgiškai apdirbti
c) "gero" gimdymo
d) gauti siuntimą į sanatoriją
e) gauti invalidumą
f) gauti "tinkamą" registro - kadastro pažymą
g) greitai praeiti automobilio techninę apžiūrą
h) gauti kitas viešas paslaugas, kurios iš principo vykdomos nemokamai arba už viešai nustatytą rinkliavą
Detalės
Tokią duomenų bazę reikėtų padaryti atvirą visiems, siekiantiems įvesti informaciją apie "mokesčius" kuriuos teko mokėti arba buvo paprašyti sumokėti. Internetinėje duomenų bazėje neturėtų būti jokių vardų ar pavardžių, tik paslaugos tipas, kyšio dydis ir įstaiga, kurioje tas kyšis buvo sumokėtas už šią paslaugą. Interneto svetainės adresas šiai duomenų bazei turėtų būti paviešintas kampanijos metu, o surinkti duomenys kartą metuose, kai švenčiama tarptautinė diena prieš korupciją - gruodžio 9 d., būtų nusiųsti susipažinimui į konkrečias įstaigas, savivaldybes ar ministerijas, kurioms šios įstaigos priklauso ir, žinoma, žiniasklaidai. Akivaizdu, kad toks puslapis bus "patogus" kyšininkautojui - žmogus, neįsivaizduojantis, kokio kyšio gali reikėti, gali pasitikrinti pasinaudodamas puslapiu ;)
Tam reikalui reikėtų
- Internetinio puslapio su skambiu adresiuku - pvz. pokiek.lt arba kainorastis.lt arba???
- Gabaus internauto, kuris galėtų sukurpti tokią duomenų bazę, sudėdamas visas viešas įstaigas ir jas sugrupuodamas pagal savivaldybes, įstaigų tipus
- Duomenų bazėje būtų labai naudinga reitingavimo sistema...Jei kas, tarkim, parašė, kad darželis kainavo 500 LTL, o kitas - kad 200 LTL , lankytojai turėtų galimybę reitinguoti, kurio iš šių kolegų informacija yra patikimesnė
- Internetinio adreso populiarinimo kampanijos - lauko reklama? video reklama? autobusai - troleibusai? banneriai?
- Finansų? Arba sistemos, kokiu būdu galima būtų savanoriškai paaukoti šiam projektui?
- Kartą metuose reikėtų susisteminti informaciją į perskaitomą tekstą su surinktais duomenimis
Bendradarbiavimas
- Aišku reikia gerai apisžvalgyti, gali būti, kad tokių ar panašių projektų esama tad galbūt tik reikėtų bendradarbiauti siekiant tų pačių tikslų.
- Panaši koncepcija išplėtota www.kysiai.lt
Klausimai jums:
- Gal kas įsivaizduojate, kiek kas galėtų kainuoti?
- Gal esate pasirengę kuo nors padėti? Gal žinote kas galėtų padėti?
- Kokių minčių turite?

20 diena: I AMsterdam, WE WEREsterdam

Nors Špokas ir ne itin kaip jautėsi, bei mažumėlę karščiavo jo kontūzinti tėvai nutarė, kad nedidelė iškyla savaitgaliui tikrai nepakenktų. Skubu patikinti, kad kelionės metu Mažiausio temperatūra susitvarkė ir tik nosytė nesiliovė leidosi žaliuosius draugus. O keliauti mes išsiruošėm į Amsterdamą. Kelionė ne itin ilga tik 2 1/2 valandos mašina arba ilgesnis nusnaudimas Špoko laiku. Kelionė buvo jungtinė, tad kartu su mumis Olandiją pažintį važiavo gražioji L šeimynėlė (visi 6). Išvykome šeštadienį artėjant vidudieniui ir turėjome susidelioję šiokį tokį planą. Apsistojome miesto centre, ten iškrovėme lagaminus ir vaikučius, ir tuomet vyrukai turėjo racionalizuoti parkavimosi išlaidas. Amsterdame parkavimas itin brangus, bet olandai nebūtų olandais, yra pasiūlytas taupus sprendimas. Jei su automobiliu pavažiuoji 5 km už miesto centro ten rasi P+R(park and ride) sistemą. Pastatęs automobilį šioje aikštelėje už 24 valandas moki 6 EUR, o į tą kainą taip pat įeina ir viešojo transporto bilietas iš aikštelės į centrą ir atgal. Tad nuvežėme automobilius į parkavimą ir greitute į muziejų.
Labai norėjome aplankyti Van Gogh muziejų ir ten esančią parodą skirtą jo žymiems darbams atspindintiems nakties vaizdus. Labai pasiteisino mintis nusipirkti bilietus internetu. Pamačius gyvate išsidriekusią eilę jaučiausi pakylėtas galėdamas pamojuoti internetiniu bilietu ir praeiti be jokio lūkuriavimo. Paroda puiki, muziejus labai teisingas. Ir Mažiesiems nuo 3 iki 7 buvo įdomu, nes jie galėjo dalyvauti lobio ieškojimo žaidime, tad visi buvo užsiėmę, kas menu gerėjosi, kas lobio ieškojo, kas pūtė į akį, o kas ant rankyčių giesmes giedojo (Špokas). Apžiūrėjus muziejų grįžome link viešbučio, pakeliui radę maistelio ir sau ir mažiesiems. Auksinės arkos (McDonalds) vaikučiams dovanojo šiek tiek maistelio ir žaisliukus kuriais jie labai džiaugėsi. o suaugę pasitenkino siuo bei to is netoliese buvosios valgyklos. Vėliau sugužėjome į viešbutį, o tada nutarėme pasidžiaugti čia esančia sauna. Pasedėti ir paprakaituoti buvo gera, nors ir mažutė ta sauna. Galiausiai jaunieji likę su mamomis bandė migdytis, o Tėvai išėjo alaus ieškoti :)
Amsterdamo centras šeštadienio vakare kunkuliuote kunkuliavo, stovintis marihuanos kvapas ir linksmas jaunimėlis. Parduotuvės teko kiek paieškot, gerai, kad labai padėjo šauni mergina, maniusi, kad mes su Gabriumi ieškom kur čia susipūtus kanapių, siūlė pirmą dozelę "on the house", mes ją patikinom, kad esame padorūs piliečiai ir tik ieškom kur čia nusipirkti alučio. Grįžę į viešbutį pasidžiaugėme vakaro diskusijų programa prie alaus ir čipsų.
Taip atėjo ir rytas. Papusryčiavome ir išėjome į ištuštėjusio miesto gatves. Tylus, sekmadieninis, kanalais apraizgytas Amsterdmas yra itin žavus. L šeimyna nužingsniavo į vaikų pramogą, Nemo - mokslo pažintinis centras, kur vaikai gali pažinti gamtos dėsnius ir rankomis paliestį mokslą. Atsiliepimai buvo puikūs. O mes su Špoku nukulniavom į Plakatų parodą, kur buvo demonstruojami skirtingų visuomeninių judėjimų nuo 1965 metų plakatai - prieš karą Vietname, prieš atominį ginklą, už lygias galimybes ir t.t. Parodoje plakatai buvo suderinti su video medžiaga ir aplinkui link kabyklose buvo prikabinėta tam laikmečiui būdingo garderobo. Visai smagu. Po visų pramogų mūsų šeimos susitiko, užkando ir pajudėjo atgal į Briuselį.

Savaitgalis buvo intensyvus ir gal to poilsio ne krūvomis, bet buvo daug pozityvių įspūdžių, gerų emocijų, o svarbiausia man visada labai gera girdėti kvatojantį Špoką kuomet jį kalbina mažieji bendrakeleiviai.
Puikus portalas planuoti savaitgalį Amsterdame - www.iamsterdam.com

19 diena: Ar gražu taip?

Sunku pasakyti ar saviapgaulė gali būti pritaikyta mažiesiems. Kad ir kaip mums tėvams knietėtų sužinoti kas vyksta toje erdvėje, tarp kairės ir dešinės ausytės, mums to padaryti niekaip nepavyksta ir manau vargu ar pavyks. Tačiau vieną technologiją manau visi tėveliai yra atkalę kaip abecėlę ar Tėve mūsų tai vaikučių, na švelniai tariant pergudravimas... Suaugusiems iš tiesų tenka daug rūpesčių ir atsakomybės ir ko gero būnant su vaikučiais kartais nesinori jaustis lyg kovos ringe, o tie žmogeliukai, naiviai atiduoda mums savo 100 procentinį pasitikėjimą, o mainais gauna, karčią X-file pamoką - Trust no one. Truth is out there. Tai apie ką aš čia taip apibendrintai... Pateiksiu keletą pavyzdžių ir patys suprasite... manau prisiminsite ir gal pasiūlysite savo gudrybių variantų.

Špokas dar nemoka šliaužti į priekį, bet pamažėle rodo ženklus, kad ši akademinė disciplina jam yra perkandama. Taigi sėdi sau Špokutis po stalu ir žiūri į jo mėgstamą knygelę arba tarkim į tėčio raudonas šlepetes. Aišku kažkokia išorinė jėga vis padeda tuos mielus daiktukus toliau nei gali pasiekti mažojo rankutė. Ir kai po didelių pastangų vaikas išsirango į voro pozą ir visu kūnu bando teleportuotis arčiau taip geidžiamo objekto ir jam trūksta...va va va...milimili... O kas čia dabar... daiktas atsidūrė dar šiek tiek toliau...Špokas pasimeta, apsižvalgo, pasižiūri ar nėra kokių kitų būdų pasiekti tą tikslą ar kokių kitokių užsiėmimų ir vėl kartoja tą patį veiksmą ir taip tęsiasi kol begėdis milžinas nusiramina ir galiausiai duoda vaikui paragauti tos šauniosios šlepetės skonio. Ar taip gražu?
Arba... sėdi Mažoji kėdutėje ir nenori vieno dalyko labiau nei nenoro... tai valgyti. O tėvai daro būtent atvirkščiai, grūda šaukštą po šaukšto. Kaip čia nesusinervinsi, kur jau neašarosi. O kas čia dabar? Čiulptukas burnoje? Ojojoi kaip skanu ir netikėta. Aaa...o kur čiu... niam niam niam...o vėl čiulptukas... Kas nutiko? O gi tėveliai pamainomis įdeda Mažylei į burną tai čiulptuką, tai maisto šaukštą. Ar taip gražu?

18 diena: Pasaka suaugusiems

Nuo neatmenamų laikų, o gal dar ir anksčiau, pasaulyje gyveno Bėgantis Žmogus. Nuo ryto iki vakaro jis bėgdavo ir bėgdavo, bandydavo vytis nematomą Laiką, norėdamas pažinti Amžinybę ir išvengti Mirties.

Sako, kad kadaise Bėgantis Žmogus, Laikas, Mirtis ir Amžinybė buvo giminės. Tiesa tuomet Bėgantis Žmogus buvo vadinamas tiesiog Žmogumi, o to, kad turi daugiau giminaičių nei savo tėvą net neįtarė. Jo tėvas Gyvenimas rūpinosi ir mylėjo sūnų. Žmogus niekada nebuvo matęs savo mamos Dalios, bet iš tėvo pasakojimų žinojo, kad ji tokia vienintelė ir tik jo vieno.

Vieną gražią dieną, senasis tėvas Gyvenimas pasiligojo. Pasikvietė Žmogų ir tarė:
- Sūnau noriu su tavimi atsisveikinti, o atsisveikindamas papasakoti didžiulę paslaptį.
- Atsisveikindamas?! - išsigandęs ištarė Žmogus.
- Turiu skubėti į susitikimą su savo sese Mirtimi. - ramiai tarė tėvas.
- Tu turi sesę? O tai kada tu sugrįši?
- Negrįšiu sūnau.
Žmogus pravirko ir maldavo, kad Gyvenimas jo nepaliktų vieno. Tėvas ramindamas sūnų pradėjo pasakoti tą didžiulę paslaptį, kurią jam buvo išsaugojęs:
- Sūnau, tu turi brolį. Jo vardas - Laikas. Jį globaja mano kita sesuo Amžinybė.
- Aš turiu brolį ir dar vieną tetą? - priblokštas perklausė Žmogus. O kodėl aš jų niekada nemačiau, kur jie?
- Tavo brolis kaip ir tavo tetos turi ypatingų galių. Laikas ir Amžinybė yra visada šalia, bet tu jų negali pamatyti ar surasti, jie yra visada greitesni nei tu norėtum ir jie liečia tave dažniau nei tu numanai. O tetulė Mirtis tavęs lauks tavo kelio gale.
- Tėve, o kaip man juos surasti ar pamatyti - liūdnu balsu, sulemeno Žmogus.
- Būtent Sūnau, tau nereikia juos surasti, o reikia suprasti, tu neturi jų pamatyti, bet turi pajausti.
Žmogus sekundėlei nutilo ir susimąstė. Jis nesuprato ką Tėvas bando jam pasakyti. Gyvenimas išėjo pasitikti sesės Mirties.
O Žmogus taip ir toliau bando suvokti, Gyvenimo paslaptį. Ir lyg tarp kitko vis bėga per pasaulį vydamasis Laiką, ieškodamas Amžinybės, bei žinodamas, kad kelio gale jo laukia Mirtis.

už 16 ir 17 dienas: DĖMĖSIO! Mažyliai lėktuve.

Lėktuvai, mūsų Špokučio kartai, taps kasdiene, itin praktiška ir visuotinai prieinama transporto priemone. Pamenu, kad man pauglystėje galimybė skristi lėktuvu buvo nekantriai laukiama akimirka ir ji buvo apipinta neapsakomo paslaptingumo bei atradimų aureole. Nenuostabu, kad net ir dabar skrydžiai lėktuvu man patinka, o oro uostai tiesiog žavi. Beprotiškai įstabu matyti jų valdymo detalumą, konkretumą, aiškumą ir tą kelionės magiškumą. Bet gal nustosiu apie save... o geriau apie mažuosius keleivius.

Prisipažinsiu. Špokui dar netapus mūsų gyvenimo dalimi, skrydžio pasisekimą vertinčiau pusėtinai jei būtų tekę sėdėti prie mažamečio(-tės). Į kūdikėlius nekreipdavau dėmesio, nes ant jų ir kažkaip nevalia pykti, bet dvimečiai nenuoramos mane retai kada skatino šypsotis... Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, atsiradus Špokui įsijaučiu į vaikučių vaidmenį ir nesuprantu ko gi tie keleiviai taip gūžiasi savo kėdėse, kai pro šalį praeina Mažylis.
Vakar mes su Špokučiu ir M skridome į Ženevą, o šiandieną sugrįžome, tad turiu pašaržavęs keletą keleivių tipažų, kuriais mano akimis galime būti ir mes:
- Ponas Verslininkas
Kostiumukas, kompiuteris ant keliukų, ratiluoti paakiai ir sąsagės. Mėgstu sėdėti priekyje ir pageidautina kitoje užuolaidų pusėje nuo visų "ekonomistų".
5A sėdynėje mane užklupo nelaimė, pora su mažamečiu ant rankų. Užsiklosiu šliubines kelnikes laikraščiu, įbesiu save į monitorių gal nė nepastebės. Kitoms Kalėdoms reikės prašyti BOSE sound ampliefier'io.
- Zanuda
Žė ma pel - Liuk Ba(s)tard. Sėdžiu iš krašto, kad galėčiau kuo greičiau išbėgti iš lėktuvo. Ekonominė klasė nėra taip blogai jei prie vartų užimi startines pozicijas prieš dvi valandas, tada žiūrėk ir laikraščiuką ir geresnę viečiukę gauni, o dar ir suagumo instrukcijas kelis kartus perverti. Ojojoi, už nugaros įsitaisė neprotaujantis gramofonas. Pabandysiu jį pakirsti savo atšiauriu ir pamokančiu žvilgsniu. Jei taip darysiu, kas 5 minutes garantuotai bus didesnis efektas. O kad tėveliai per daug neatsipalaiduotų dar atlenksiu savo sėdynę, kad tik mane nuo jų skirtų didesni atstumas.

- Ekspertė
O kas tas GATE yra? Nu nieka lėktuviuks, pamenu mūsų laikais tai ir tapečiukus ant sienų užklijuodava, nu bet tas modernus stiliuks irgi nieka. A žėk pirma eilė tuščia, gal čia ir prisėsiu sau patogiai, greit išlipsiu... Kokia čia dar Verslo klasė? O mano 28E, a kur tas yr? Nu tu pažiūrėk tokį mažą vaiką ir jau į lėktuvą, nu kokie besarmačiai. O dar ir sauskelnes keičia viešumoj. Kur tai matyta? O kaip jis tą vaiką tąso! Iškvieskit kas nors pagalbą.
- Šypsenėlė
Ir vėl ankstyvas skrydis. Ojoi kaip miego norisi. Ką padarysi... O, žiūrėk koks linksmas mažiukas šalia. Aš jam nusišypsosiu. O, žiūrėk ir jis man šypsosi. Kažin ar neverks visą kelią? Bet nieko, turiu iPod'ą, tai be problemų. O kaip jis linksmai raitosi ir burzgia. Aš jam dar nusišypsosiu.
- Mamos
Petras lauks oro uoste. Vaikai sakė bus išmaudyti ir viskas paruošta mano grįžimui. Koks fainas leliukas. O kiek jam laikučio? O čia berniukas ar mergaitė? Utiutiu tiu tiu. Gal jums padėt?

Neabejotinai būna daug ir kitokių, bet šį rytą turėjom reikalo su Zanuda...kurio vardas iš tikrųjų toks ir buvo Luc Batard, na ir Bastard pagalvojau, bet po to prisiminiau, kad dar prieš kelis metus galėjau būti jo vietoje.

15-oji diena: Būk permaina, kurios sieki

Nežinau ar čia dėl per daug gryno oro, besivaikštant su Špokučiu ar čia nuo įdomių ir stimuliuojančių diskusijų su protingais žmonėmis vakar vakare, bet į mano galvą atėjo revoliucinės nuotaikos. Norisi prisidėti prie reikalingų bei teisingų pokyčių.

Lietuvoje egzistuoja daug rimtų problemų, kurios reiklauja skubaus sprendimo arba daugiau dėmesio jų sukeliamoms pasekmėms.

Man įdomu ar vienminčių grupė veikianti kryptingai ir naudodama visų komunikacinių technologijų bei viešųjų ryšių potencialą galėtų įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ar pasiekti suformuluotos problemos sprendimą?

Manau pabandyti vertėtų. Tad pasistengsiu artimiausiu metu suburti tokių vienminčių grupę, suformuluoti kartu problemų lauką iš kurių būtų galima išrinkti problemą, kurią vėliau būtų galima išspręsti viešos akcijos pagalba.

Kokia galėtų būti akcijos tematika? Manau gan aktualios ir ypač opios yra vaikų ugdymo, priežiūros bei darbo ir tėvystės suderinamumo problemos. Nesu šių tematikų ekspertas, bet įsipareigoju sužinoti daugiau ir jums apie tai čia parašyti.

POST SCRIPTUM - Iliustracijai

Nesenai pas mus lankėsi draugai, kurie pasakojo apie Londone vykdytą viešųjų ryšių kampaniją, kuri atkreipė dėmesį į religijos įtaką visuomenėje. Londoniečių sukūrė tinklalapį, kuriame pradėjo taip vaidinamą "awareness campaign". Jie norėjo viename Londono autobuso maršrute pakabinti reklamą su kampanijos šūkiu. Pradėjo rinkti pinigėlius iš suinteresuotų indvidų, galiausiai ne tik viename maršrute, bet keliolikoje Londono ir kitų didžiųjų miestų maršrutuose kursavo autobusai su kampanijos reklamomis. Daugiau info apie šią kampaniją čia.

už 14-ąją dieną: Vakarai vakarėliai

Vakar neparašiau, o įsipareigojau, kiekvieną gražią darbo dieną parašyti vis ką nors. Kaip ir galima tikėtis, turiu parengtą pasiteisinimą. Tad šis įrašas yra mano pasiteisinimas.

Briuselis - Europos sostinė, jei kam kyla abejonės, todėl dažnai šiame mieste žmonės susitinka ir praleidžia itin smagius vakarus kartu. Taip nutiko ir šį vakarą. Turime mielų draugų iš Ženevos. Abi trijulės, esame užsisėdę ant Jamie Oliver receptinių knygučių. Tad vakar mus ir šaunius Briuselinius draugus ištiko mūsų eksperimentinės maisto gamybos pasekmės. Gaminome avieną su abrikosais ir pistacijomis Viduržemio jūros stiliuje. Patiekalo gamyba užtruko ilgai, bet skanu buvo labai, tad nieko kito nelieka, kaip pasiūlyti jūsų dėmesiui šį šaunujį receptuką:

Aviena su abrikosais ir pistacijomis Viduržemio jūros stiliuje (tipo) - 4 asmenims

Šafrano siūlelių žiupsnelis
du valgomieji šaukštai verdančio vandens
450 g. švelnios be kaulės avienos
1 1/2 valgomųjų šaukštų miltų
1 arbatinis šaukštelis sutrinto koriandro
1 arbatinis šaukštelis susmulkintų šviežių koriandro lapelių
1/2 arbatinis šaukštelis kmynų
1/2 arbatinio šaukštelio kvapniųjų pipirų
1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus
1 susmulkintas svogūnas
2-3 česnako skiltelės smulkiai supjaustytos
2 sklidinos stiklinės avienos arba vištienos buljono
1 cinamono lazdelė
1/2 stiklinės džiovintų abrikosų (perpjautų per pusę)
175 g. pusmėnuliais supjaustytų cukinijų
115 g. vyšninių pomidorų
2 valgomieji šaukštai supjaustytų pistacijų
pateikti su kuskusu

Įdėkite šafrano žiupsnelius į karščiui atsparų indą ir palikite bent 10 minučių. Atskirkite nuo mėsos bet kokius riebalus ir supjaustykite į 2.5 cm kubelius. Sumaišykite miltus su visais prieskoniais, tada išvoliokite visus avieną miltų ir prieskonių mišinyje, likutį miltų atidėkite vėlesniam laikui.

Pakaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ir pakepkite svogūnus ir česnakus, maišydami nuolatos penkias minutes. Įdėkite avieną ir kepkite ant didelės ugnies nuolat maišydami tris minutes, pabarstykite miltų likučiu ir dar kepkite nuolat maišydami dvi minutes. Galiausiai sumažinkite ugnį.

Pamažu supilkite visą buljoną ir šafraną kartu su susidariusiu skysčiu, tada vėl padidinkite ugnį ir užvirkite, maišykite susidariusią masę. Įdėkite cinamono lazdelę ir abrikosus. Sumažinkite ugnį, uždengę keptuvę palikite ant mažos ugnies laikas nuo laiko pamaišydami valandai.

Įdėkite cukinijas ir pomidorus ir dar kepkite penkiolika minučių. Išimkite cinamono lazdelę. Įmaišykite šviežaus koriandro ir pagardinkite pagal skonį druska ir pipirais. Pateikite pabarstytą pistacijomis kartu su kuskusu.

Skanaus.

13-oji diena: Joga nuo pirmųjų dienų

Indai ne veltui teigia, kad jogos pratimai yra natūralūs ir kiekvienam žmogui pasiekiami, tik reikia praktikuotis diena iš dienos. Dar pridėčiau, reikia prisiminti iš kūdikystės.
Stebėdamas Špoko išvartomas figūras ant grindų, drąsiai galiu pasakyti, kad jogos pratimai tikrai yra itin natūralūs, bei ne tai kad nėra skausmingi, jie gali būti dar ir labai linksmi. Jų atlikimo vieta beje yra visiškai nesvarbi.
Čia nedidelė iliustracija, kaip Špokas padarė "virvę" :) O tu gali?

12-oji diena: Na nepatinka ir tiek!

Tapus tėveliais, kai kurie menkniekiai aplinkoje vis labiau erzina. Aišku , neturėdamas Špoko pašonėje, jų ko gero net nepastebėčiau. Na bet perfrazavus anglišką posakį - "Kartą tėvelis, visada tėvelis."

Jau antra diena mane traukia sąrašai, rytoj pasistengsiu ką nors įmantresnio sugalvoti. Sąrašas nėra baigtinis ir mielai jį papildysiu jūsų komentarais:

- Pravažiuojančių automobilių pypsėjimas
Na atrodo "ir kam tau reikėjo pypsėti? sėdi sau šiltai ir patogiai ir sėdėk", tai ne - reikia tas emocijas per kraštus leisti ir vaiką žadinti :)
- Laiptai, aukšti slenksčiai ar neveikiantys eskalatoriai
Atrodo ateini į metro ir tau jau reikėtų trūks plyš kuo greičiau važiuoti namučio, nes Špokas erzinasi ir alksta, na o tavo pasirinktame nusileidime į metro neveikia eskalatorius, o lifto tai iš viso nė kvapo. Beje, kaip neįgalieji gali pasinaudoti metro Briuselyje, aš niekaip nesuprantu...
- Vaiko perrengimo kabinų nebuvimas arba jų įrengimas tik moterų tualete
Suprantama, kad tendencingai dažniau vaikui sauskelnes keičia mamytės, tačiau kaip nesmagu tėveliui eiti į moterų tualetą ir keisti sūnui sauskelnes, kuomet moteriškės taisosi sijonus ar stovi eilėje ir kenčia, vos ne ašaroja...
- Prirūkyta
Briuselyje (o ką jau kalbėti apie Vokietiją ar Austriją) dar yra vietų, kur galima rūkyti viešo maitinimo įstaigose, o tai itin erzina. Vieta šiaip atrodo smagi ir maistas skanus, bet vat yra pypkorių ir niekaip negali ten eiti...
- Motociklistai, mopedistai, motoroleristai ir kiti traktoristai...
Kaip gali save gerbiantis individas važiuoti su taip klaikiai klerkiančia transporto priemone? Draudimas jomis naudotis prie vaikiškų vežimėlių, manau, būtų tinkamas...
- Parkai ir viešieji tualetai
Šiandiena ypač aktualu buvo. Parkas didelis ir gražus, o tualeto nei vieno! Ne koks pavyzdys augančiai kartai :)
- Žmonės :)
Nei labas rytas, nei viso gero... prieina ir savo rankomis (jų švara abejotina) čiupinėja Špokui skruostus ar rankas. Vaiko nematę :)

Gana tų negatyvių emocijų, juk visi jas išgyvena ir nieko nenutinka... nenutiks ir mums. Faktas tai, kad anksčiau visa tai atrodė visiškai normalu.