Laba diena,Man malonu šiandien per šį susitikimą žvilgterėti į prabėgusius darbo metus.
Vertindamas pasibaigusį pavasario politinį sezoną, turiu galimybę apžvelgti, kaip sakiau, dar vienerius – jau trečius savo kadencijos metus.
Manau, kad per trejus metus Lietuva savo aktyvia tarptautine veikla įrodė, kad ji neturi naujokės iš Europos Sąjungos pakraščio kompleksų ir jos patirtis gali būti naudinga visai bendruomenei. Mūsų žodis yra girdimas ir svarbus tarptautiniuose forumuose.
Tai įrodo ir Lietuvos politikų bei diplomatų komandos derybininkų sėkmė Europos Vadovų Taryboje.
Lietuva neatsitiktinai atsirado tokių pasaulyje gerbiamų asmenybių kaip Didžiosios Britanijos Karalienės, Japonijos Imperatoriaus vizitų maršrutuose.
Jaučiame dėmesį ir pagarbą mūsų nuomonei bei veiklai Ukrainoje, Moldovoje, Pietų Kaukaze.
Pagiriamąjį žodį skiriu užsienio politikai, nes esu įsitikinęs, kad Lietuva, aktyviai veikdama tarptautinėje erdvėje, bręsta ir viduje. Bręsta mūsų visuomenė, tapdama atviresne, kūrybingesne, novatoriškesne, labiau besidominčia, kas vyksta už Lietuvos ribų.
Praėjusį politinį sezoną vėl būta pakankamai politinių skandalų, atitraukusių nuo svarbių darbų ar net juos užgožusių. Politinės krizės ar pseudokrizės – objektyviai kilusios ar sukurtos – jos visada buvo ir bus.
Lietuva eina į priekį. Tai galiu pasakyti, apžvelgdamas ir šį praėjusį pusmetį, nors užsitęsęs Valstybės saugumo departamento vadovybės kaitos skandalas ir padarė nemažai žalos mūsų valstybei. Lietuva ne vienintelė tarp pokomunistinių šalių, susidūrusi su šia problema. Manau, kad laikui bėgant paaiškės, ar tai buvo mūsų demokratinio augimo sunkumai, ar buvome sumaniai manipuliuojami nedraugiškų išorės jėgų.
Likusius dvejus darbo metus sutelksiu valstybės vidaus gyvenimo stiprinimui – tolesnei struktūrinei sisteminei pertvarkai.
Pradėjęs šią kadenciją, nužymėjau pagrindines reformas, kurios, mano manymu, itin svarbios Lietuvai. Tai teismų pertvarka, siekiant, kad jų veikloje atsirastų daugiau skaidrumo ir viešumo, jais būtų labiau pasitikima.
Mokslo ir studijų reforma, sukurianti pagrindą Lietuvos intelektinei, ekonominei, kultūrinei pažangai. Ir - kiekvienam žmogui svarbi sveikatos reforma.
Ne kartą sakiau, kad vienas Prezidentas be Seimo ir Vyriausybės paramos šių darbų nenuveiks. Metus tobulintas Teismų įstatymas Seime įstrigo paskutinę akimirką, nors kai kurie kiti įstatymai, susiję su materialinėmis privilegijomis, parengiami ir teikiami svarstyti itin sparčiai.
Mažumos Vyriausybė, dirbanti jau vienerius metus, yra sveikintina. Tai mūsų stiprėjančios demokratijos pavyzdys, nors ji yra labai atsargi savo veikloje derindama įvairius interesus. Tačiau įspūdinga Seimo parama gana nevienareikšmiškai vertintam įstatymui dėl Ignalinos atominės elektrinės ir nacionalinio investuotojo parodė, kad pakanka politinės valios ir atkaklumo tikslui pasiekti. Dabar svarbu garantuoti įgyvendinamo projekto skaidrumą ir apsaugoti valstybės interesus.
Tikiuosi, šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė nepristigs valios mokslo ir studijų reformai, dėl kurios politinės partijos po ilgų diskusijų pasirašė sutarimą. Tokios valios reikia ir pertvarkai sveikatos apsaugos srityje – čia problemas ir toliau bandoma spręsti fragmentiškais teisinių aktų lopiniais.
Manau, kad šie darbai Lietuvai yra dar svarbesni negu atominės elektrinės statyba. Neturime kitų resursų - tik savo žmones, todėl talentams privalome sukurti tinkamą terpę.
Nors, kita vertus, gilindamasis į socialinės atskirties problemas ir važinėdamas po Lietuvos regionus, įsitikinau akivaizdžiu paradoksu. Socialinėje srityje yra sukurta reikalingų įstatymų bazė, leidžianti padėti žmogui, tačiau Lietuvoje gyvena nemažai šeimų, kurių kasdienybė yra skurdas. Čia reikia nuoseklaus ir nuolatinio Vyriausybės ir savivaldybių darbo. Įstatymai ir socialinė parama turi padėti įveikti sunkumus, sudaryti sąlygas užsidirbti, o ne ugdyti priklausomybę nuo valstybės malonės.
Nenoriu drumsti situacijos, perdaug moralizuoti ar peikti kitų. Galiu patikinti, kad nesitrauksiu nuo pasirinkto kelio, nors būna nuoskaudų ir nusivylimų.
Niekam netarnausiu, išskyrus mane išrinkusius žmones. Nesvarbu, kokios kritikos ar vertinimų susilaukčiau. Priimdamas sprendimus, elgsiuosi pagal savo proto ir sąžinės diktatą bei vadovaudamasis viešuoju interesu.
Žinau, kad žurnalistams negalima patarinėti, todėl dabar mano pasakyti žodžiai, prašau juos laikyti kaip nuolatinio laikraščių skaitytojo, radijo klausytojo ir TV žiūrovo nuomonę. Mano giliu įsitikinimu, žiniasklaida yra didelė jėga, informuodama visuomenę. Daugelį negerovių pavyko atskleisti ir įveikti tik žurnalistų dėka.
Tačiau gyvenime tamsių dėmių, kurių tema neretai dominuoja viešojoje erdvėje, yra tikrai mažiau negu pragiedrulių.
Tad kviečiu daugiau dėmesio skirti mūsų žmonių geriems darbams nušviesti, kad visi žinotume, į ką galime atsiremti toliau stiprindami savo valstybę. Tai kelias, kuriuo aš apsisprendęs eiti. Kviečiu Jus visus į talką, kad kartu galėtume pasiekti tą tikslą, apie kurį Jūs rašote, o aš kalbu ir stengiuosi savo darbais įrodyti.
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
KOMENTARAS:
Praėjusieji metai tikrai buvo nelengvi Prezidentui, jo pastangos dažnai būdavo nesuprantamos arba sumenkinamos spaudos bei politinių jėgų, vien metinio Prezidento pranešimo metu rodoma nepagarba Prezidentui Seime rodo, kad Valdas Adamkus prarado vienareikšmiškai gero valstybės vadovo autoritetą ir tapo tiesiog valstybės vadovu.
Stebiuosi skaitydamas apie tai, kad Prezidentas vertina Lietuvos derybininkų pasiekimus ES Vadovų Taryboje. Gerbiu ir vertinu mūsų diplomatus, tiesiogiai dalyvaujančius ES Konstitucinės krizės sprendimo procese, tačiau niekaip nesuprantu kokį lemiamą vaidmenį Lietuva galėjo suvaidinti šiame procese. Tai išpūstas burbulas, bandymas parduoti dalyvavimą Viršūnių Taryboje. Jei kalbama apie Prezidento tarpininkavimo veiksmų su Lenkijos vadovais, turiu pripažinti, jei tai ir yra Adamkaus nuopelnas, pasiektas kompromisas pradėjo byrėti į šipulius jau praėjus savaitei po susitikimo. Tai apie ką Jūs kalbate Prezidente?
Mažumos vyriausybės egzistavimas ir jos išsilaikymas pastaruosiu metus gali būti vertinimas, kaip brendimo ženklas, bet pats vyriausybės nėra efektyvus ir ilgainiui sunkių klausimų ignoravimas neleidžia Lietuvai vykdyti taip reikalingas reformas. Prezidentas teisus baksnodamas pirštu į šią problemą, tačiau ar Lietuvos politinė sistema netampa šiuolaikinių politinių realijų veidrodžiu, kuomet ideologinis suartėjimas mažina skirtumą tarp partijų ir kur vienintelis politikų tikslas laikytis valdžios bei kontroliuoti valdžios infrastruktūrą, nes tai ilgainiui padės po rinkimų sugrįžti valdžion. Lietuvoje niekas nepasikeitė, tiesiog premjeras Kirkilas pradėjo kalbėti su kitų partijų vadovais ir vietoj demokratinės diskusijos Parlamente, vyksta derėjimasis ir kompromiso paieško už uždarytų durų.
Mūsų Prezidentas taikliai pastebi mes ne vieni turime problemų visose šiose srityse, daugelis valstybės jų turi, bet tai nei kiek nesumažina mūsų problemų dydžio ir dėl jų jaučiamų pasėkmių piliečiams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą