Ištrauka iš dokumento - KLIMATO KAITA IR TARPTAUTINIS SAUGUMAS, kurį Javier Solana, pristatė Europos Vadovų Tarybai kovo 14 dienos posėdyje
Grėsmę kelianti klimato kaita
Klimato kaitos poveikis jaučiamas jau dabar: kyla temperatūra, tirpsta ledo kepurės ir ledynai, o ekstremalūs meteorologiniai įvykiai tampa dažnesni ir intensyvesni. Šiame skirsnyje aptariamos kai kurios dėl klimato kaitos įvairiuose pasaulio regionuose galinčių kilti konfliktų formos.
i) Konfliktas dėl išteklių
Daugelyje pasaulio kraštų jau mažėja ariamos žemės plotai, visuotinai trūksta vandens, mažėja maisto ir žuvų ištekliai, padažnėjo potvyniai ir kyla ilgai besitęsiančios sausros. Dėl klimato kaitos pakis kritulių modeliai ir dėl to toliau mažės gėlo vandens kiekiai; kai kuriuose regionuose net nuo 20 iki 30 procentų. Žemės ūkio produktyvumo sumažėjimas sukels arba padidins maisto nepakankamumą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir sukels nepakeliamą maisto kainų kilimą visose šalyse. Pilietiniai neramumai, galintys sukelti reikšmingų ekonominių nuostolių net ir tvirtą ekonomiką turinčiose valstybėse, pirmiausia gali kilti dėl vandens trūkumo. Su rimtomis demografinėmis problemomis susiduriančiose teritorijose pasekmės bus dar didesnės. Bendras poveikis bus tas, kad klimato kaita paaitrins esamus konfliktus dėl senkančių išteklių, ypač ten, kur tų išteklių gavyba yra politizuota.
ii) Ekonominė žala ir pakrančių miestams bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylanti rizika
Apskaičiuota, kad kovojant su klimato kaita pagal įprastinės veiklos scenarijų, pasaulio ekonomikai tai kainuotų iki 20 % pasaulinio BVP per metus, o efektyvių suderintų veiksmų sąnaudos gali neviršyti 1 %. Pakrančių teritorijose gyvena apie penktadalis pasaulio gyventojų, ir šis skaičius ateityje turėtų didėti. Didmiesčiai ir jų infrastruktūra, pavyzdžiui, uostai ir naftos perdirbimo įrenginiai, dažnai yra įsikūrę prie jūros arba upių deltose. Kylantis jūros lygis ir vis dažnesnės bei intensyvesnės gaivalinės nelaimės tiems regionams ir jų ekonominėms perspektyvoms kelia rimtą grėsmę. Itin gali nukentėti rytinės Kinijos ir Indijos pakrantės, taip pat Karibų jūros regionas ir Centrinė Amerika. Daugėjant nelaimių ir humanitarinių krizių, nepaprastai didelis spaudimas kils valstybių donorių turimiems ištekliams, įskaitant pagalbos operacijų pajėgumus.
iii) Teritorijos praradimas ir ginčai dėl sienų
Mokslininkai prognozuoja, kad šiame šimtmetyje įvyks didelių sausumos masyvo pakitimų. Dėl trumpėjančių pakrančių ir didelių plotų užliejimo gali būti netenkama teritorijos, netgi ištisų šalių, pavyzdžiui, mažų salose įsikūrusių valstybių. Todėl panašu, kad daugės ginčų dėl sausumos ir jūros sienų, taip pat dėl kitų teritorinių teisių. Gali prireikti peržiūrėti esamas tarptautinės teisės, ypač jūrų teisės, taisykles, susijusias su teritoriniais ir sienų ginčų sprendimais. Kitas konkurencijos dėl energijos išteklių aspektas – galimi konfliktai dėl poliariniuose regionuose esančių išteklių, kadangi dėl pasaulinio klimato atšilimo atsiras galimybė juos eksploatuoti. Dykumėjimas gali sukelti uždarą degradacijos, migracijos ir konfliktų dėl teritorijos bei sienų ratą, keliantį grėsmę politiniam šalių ir regionų stabilumui.
iv) Ekologinių problemų sukelta migracija
Tie gyventojų sluoksniai, kurie jau kenčia dėl blogos sveikatos, nedarbo arba socialinės atskirties, dėl klimato kaitos padarinių tampa dar pažeidžiamesni, ir dėl to gali didėti arba atsirasti migracija valstybėse arba tarp jų. JT prognozuoja, kad iki 2020 m. bus milijonai „ekologinių“ migrantų, ir vienas iš svarbiausių šio reiškinio variklių bus klimato kaita. Klimato kaitos itin pažeidžiamos šalys jau prašo, kad būtų tarptautiniu mastu pripažinta, jog esama tokios dėl ekologinių priežasčių kilusios migracijos. Dėl tokios migracijos gali padaugėti konfliktų tranzito teritorijose ir tose, į kurias vykstama. Europa turi tikėtis daug didesnio dėl migracijos kylančio spaudimo.
v) Pažeidžiamumo ir radikalėjimo situacijos
Klimato kaita gal smarkiai padidinti nestabilumą silpnose arba savo funkcijų nebepajėgiančiose atlikti valstybėse, viršydama jau ir taip ribotus vyriausybių pajėgumus efektyviai reaguoti į joms kylančias problemas. Dėl vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti, kad visų gyventojų poreikiai būtų patenkinti, arba suteikti apsaugą dėl klimato kaitos randantis sunkumams, gali kilti frustracija, taip pat rastis įtampa valstybėse tarp skirtingų etninių ir religinių grupių bei politinis radikalėjimas. Tai gali destabilizuoti šalis ir net ištisus regionus.
vi) Įtampa dėl energijos tiekimo
Intensyvėjanti konkurencija dėl galimybės gauti energijos išteklių ir juos kontroliuoti gali sukelti bene didžiausius konfliktus dėl išteklių. Tokia konkurencija yra, ir bus toliau, nestabilumo priežastis. Tačiau, kadangi didžioji pasaulio angliavandenilio rezervų dalis yra dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamuose regionuose, be to, daugeliui dujas ir naftą gaminančių valstybių jau yra iškilę rimtų socialinių, ekonominių ir demografinių problemų, nestabilumas greičiausiai didės. Tai savo ruožtu vėlgi gali didinti energijos tiekimo nepatikimumą ir konkurenciją dėl išteklių. Jei energijos gamybai bus pradėta plačiau naudoti branduolinę energiją, gali iš naujo kilti susirūpinimas dėl branduolinio ginklo platinimo, atsižvelgiant į tai, kad branduolinio ginklo neplatinimo režimui jau yra iškilęs nemažas spaudimas. Kadangi dėl klimato kaitos padarinių atsiveria lig šiol buvę neprieinami regionai, grumtynės dėl išteklių intensyvės.
vii) Spaudimas tarptautinei valdymo sistemai
Daugiašalei sistemai kyla rizika, jei tarptautinė bendruomenė nepajėgs išspręsti pirmiau aptartų potencialių problemų. Klimato kaitos padariniai pakurstys apmaudo kupiną politiką tarp tų, kurie yra labiausiai atsakingi už klimato kaitą, ir tų, kurie nuo jos yra daugiausiai nukentėję. Taip klimato kaitos padarinių švelninimo politikos poveikis (ar tokios politikos nesėkmės) didins įtampą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu. Potenciali nesantaika skiria ne vien Šiaurės ir Pietų valstybes, ji gali kilti ir tarp Pietų šalių, ir pirmiausia todėl, kad didėja Kinijos ir Indijos į atmosferą išmetamų teršalų dalis pasaulio mastu. Todėl jau ir taip apsunkinta tarptautinio saugumo sistema patirs vis didėjantį spaudimą.
Klimato kaitos poveikis jaučiamas jau dabar: kyla temperatūra, tirpsta ledo kepurės ir ledynai, o ekstremalūs meteorologiniai įvykiai tampa dažnesni ir intensyvesni. Šiame skirsnyje aptariamos kai kurios dėl klimato kaitos įvairiuose pasaulio regionuose galinčių kilti konfliktų formos.
i) Konfliktas dėl išteklių
Daugelyje pasaulio kraštų jau mažėja ariamos žemės plotai, visuotinai trūksta vandens, mažėja maisto ir žuvų ištekliai, padažnėjo potvyniai ir kyla ilgai besitęsiančios sausros. Dėl klimato kaitos pakis kritulių modeliai ir dėl to toliau mažės gėlo vandens kiekiai; kai kuriuose regionuose net nuo 20 iki 30 procentų. Žemės ūkio produktyvumo sumažėjimas sukels arba padidins maisto nepakankamumą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir sukels nepakeliamą maisto kainų kilimą visose šalyse. Pilietiniai neramumai, galintys sukelti reikšmingų ekonominių nuostolių net ir tvirtą ekonomiką turinčiose valstybėse, pirmiausia gali kilti dėl vandens trūkumo. Su rimtomis demografinėmis problemomis susiduriančiose teritorijose pasekmės bus dar didesnės. Bendras poveikis bus tas, kad klimato kaita paaitrins esamus konfliktus dėl senkančių išteklių, ypač ten, kur tų išteklių gavyba yra politizuota.
ii) Ekonominė žala ir pakrančių miestams bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylanti rizika
Apskaičiuota, kad kovojant su klimato kaita pagal įprastinės veiklos scenarijų, pasaulio ekonomikai tai kainuotų iki 20 % pasaulinio BVP per metus, o efektyvių suderintų veiksmų sąnaudos gali neviršyti 1 %. Pakrančių teritorijose gyvena apie penktadalis pasaulio gyventojų, ir šis skaičius ateityje turėtų didėti. Didmiesčiai ir jų infrastruktūra, pavyzdžiui, uostai ir naftos perdirbimo įrenginiai, dažnai yra įsikūrę prie jūros arba upių deltose. Kylantis jūros lygis ir vis dažnesnės bei intensyvesnės gaivalinės nelaimės tiems regionams ir jų ekonominėms perspektyvoms kelia rimtą grėsmę. Itin gali nukentėti rytinės Kinijos ir Indijos pakrantės, taip pat Karibų jūros regionas ir Centrinė Amerika. Daugėjant nelaimių ir humanitarinių krizių, nepaprastai didelis spaudimas kils valstybių donorių turimiems ištekliams, įskaitant pagalbos operacijų pajėgumus.
iii) Teritorijos praradimas ir ginčai dėl sienų
Mokslininkai prognozuoja, kad šiame šimtmetyje įvyks didelių sausumos masyvo pakitimų. Dėl trumpėjančių pakrančių ir didelių plotų užliejimo gali būti netenkama teritorijos, netgi ištisų šalių, pavyzdžiui, mažų salose įsikūrusių valstybių. Todėl panašu, kad daugės ginčų dėl sausumos ir jūros sienų, taip pat dėl kitų teritorinių teisių. Gali prireikti peržiūrėti esamas tarptautinės teisės, ypač jūrų teisės, taisykles, susijusias su teritoriniais ir sienų ginčų sprendimais. Kitas konkurencijos dėl energijos išteklių aspektas – galimi konfliktai dėl poliariniuose regionuose esančių išteklių, kadangi dėl pasaulinio klimato atšilimo atsiras galimybė juos eksploatuoti. Dykumėjimas gali sukelti uždarą degradacijos, migracijos ir konfliktų dėl teritorijos bei sienų ratą, keliantį grėsmę politiniam šalių ir regionų stabilumui.
iv) Ekologinių problemų sukelta migracija
Tie gyventojų sluoksniai, kurie jau kenčia dėl blogos sveikatos, nedarbo arba socialinės atskirties, dėl klimato kaitos padarinių tampa dar pažeidžiamesni, ir dėl to gali didėti arba atsirasti migracija valstybėse arba tarp jų. JT prognozuoja, kad iki 2020 m. bus milijonai „ekologinių“ migrantų, ir vienas iš svarbiausių šio reiškinio variklių bus klimato kaita. Klimato kaitos itin pažeidžiamos šalys jau prašo, kad būtų tarptautiniu mastu pripažinta, jog esama tokios dėl ekologinių priežasčių kilusios migracijos. Dėl tokios migracijos gali padaugėti konfliktų tranzito teritorijose ir tose, į kurias vykstama. Europa turi tikėtis daug didesnio dėl migracijos kylančio spaudimo.
v) Pažeidžiamumo ir radikalėjimo situacijos
Klimato kaita gal smarkiai padidinti nestabilumą silpnose arba savo funkcijų nebepajėgiančiose atlikti valstybėse, viršydama jau ir taip ribotus vyriausybių pajėgumus efektyviai reaguoti į joms kylančias problemas. Dėl vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti, kad visų gyventojų poreikiai būtų patenkinti, arba suteikti apsaugą dėl klimato kaitos randantis sunkumams, gali kilti frustracija, taip pat rastis įtampa valstybėse tarp skirtingų etninių ir religinių grupių bei politinis radikalėjimas. Tai gali destabilizuoti šalis ir net ištisus regionus.
vi) Įtampa dėl energijos tiekimo
Intensyvėjanti konkurencija dėl galimybės gauti energijos išteklių ir juos kontroliuoti gali sukelti bene didžiausius konfliktus dėl išteklių. Tokia konkurencija yra, ir bus toliau, nestabilumo priežastis. Tačiau, kadangi didžioji pasaulio angliavandenilio rezervų dalis yra dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamuose regionuose, be to, daugeliui dujas ir naftą gaminančių valstybių jau yra iškilę rimtų socialinių, ekonominių ir demografinių problemų, nestabilumas greičiausiai didės. Tai savo ruožtu vėlgi gali didinti energijos tiekimo nepatikimumą ir konkurenciją dėl išteklių. Jei energijos gamybai bus pradėta plačiau naudoti branduolinę energiją, gali iš naujo kilti susirūpinimas dėl branduolinio ginklo platinimo, atsižvelgiant į tai, kad branduolinio ginklo neplatinimo režimui jau yra iškilęs nemažas spaudimas. Kadangi dėl klimato kaitos padarinių atsiveria lig šiol buvę neprieinami regionai, grumtynės dėl išteklių intensyvės.
vii) Spaudimas tarptautinei valdymo sistemai
Daugiašalei sistemai kyla rizika, jei tarptautinė bendruomenė nepajėgs išspręsti pirmiau aptartų potencialių problemų. Klimato kaitos padariniai pakurstys apmaudo kupiną politiką tarp tų, kurie yra labiausiai atsakingi už klimato kaitą, ir tų, kurie nuo jos yra daugiausiai nukentėję. Taip klimato kaitos padarinių švelninimo politikos poveikis (ar tokios politikos nesėkmės) didins įtampą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu. Potenciali nesantaika skiria ne vien Šiaurės ir Pietų valstybes, ji gali kilti ir tarp Pietų šalių, ir pirmiausia todėl, kad didėja Kinijos ir Indijos į atmosferą išmetamų teršalų dalis pasaulio mastu. Todėl jau ir taip apsunkinta tarptautinio saugumo sistema patirs vis didėjantį spaudimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą